+37061554444  Kontaktai.

Nuskilo dantis

Kūdikiui dantis privalome valyti vos tik jiems išdygus, maždaug nuo 6 mėnesių amžiaus. Dar geriau, jei pradėsime pratinti kūdikį prie burnos higienos prieš išdygstant pirmajam dantukui, atlikdami dantenų masažą drėgnu vatos gabalėliu ar specialiu antpirščiu. “Tai burnos higienos įgūdžių formavimo pradžia, kuomet padedami pamatai ateičiai!“, – sako V. Valantiejienė.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog kas antras trimetis turi sugedusių dantų. Tai reiškia, kad vaikas turi sugedusių dantų vos tik spėjus išdygti visiems 20 pieninių dantų. Dėl savo struktūros pieniniai dantys yra greičiau pažeidžiami negu nuolatiniai ir reikalauja atidžios priežiūros. Kitaip pieniniai dantys bus pažeisti, atsiras komplikacijos. Juk paskutiniai pieniniai dantys iškrenta tik vaikams sulaukus 12 metų. Iki tol pieniniai dantys atlieka labai svarbų vaidmenį.

 

Neretai pasitaiko tėvelių, manančių, kad pieniniai dantukai nėra tokie reikšmingi, nes jie vis tiek iškris. Tačiau šis požiūris neteisingas. Pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį, palaiko žandikauli taisyklingoje padėtyje sukandus. Tai užtikrina normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys leidžia nuolatiniams dantims laiku išdygti ir formuotis taisyklingam nuolatiniam sąkandžiu. Taip pat, po kiekvienu pieniniu dantimi yra  nuolatinio danties užuomazga. Jei pažeistas pieninis dantis  negydomas, patekusi infekcija gali pakenkti nuolatinio danties užuomazgai, sutrikdyti jos vystymąsi bei dygimą. Jie užtikrina, kad kiekvienas nuolatinis dantis turės pakankamai vietos žandikaulyje, todėl negydomi ir per anksti prarasti pieniniai dantys veda prie netaisyklingo nuolatinio sąkandžio formavimosi, ortodontinių problemų.

Kokybiškai dantų priežiūrai svarbu tiek dantų šepetėlis, tiek kokybiška dantų pasta ar kitos priemonės, tačiau esminis dėmesys turi būti teikiamas taisyklingiems valymo judesiams ir kruopštumui. Beje, nepamirškime sveikos mitybos, nuo kurios priklauso bendrinė viso mūsų organizmo sveikata.

Lietuvoje vis dar trūksta prevencinių programų, kurios darželiuose ir mokyklose mokytų vaikus tinkamos dantų priežiūros. Todėl tai, ar vaikai tinkamai prižiūrės dantis, priklauso beveik vien tik nuo jų tėvų. Deja, ne visi tėvai patys žino, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, ir neperduoda gerų įpročių savo vaikams.

Taip pat reikia suvokti, kad 5 metų vaikai dar nepajėgūs tinkamai išsivalyti ir išsiskalauti dantų patys. “Ikimokyklinio ir ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikams dantis privalo valyti tėvai“, – sako V. Valantiejienė.

Daugumai tėvų iškyla klausimas, kada vesti vaiką pas odontologą pirmą kartą. Tai turėtų įvykti iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų. Pirmojo vizito metu turėtų vaikas būti tik supažindinamas su klinikos aplinka, gydytoju odontologu, naudojamais instrumentais, bet, jokiu būdu, tai negali būti skaudančio danties gydymas! Odontologas patikrins vaiko burnos ertmę, įvertins augimą ir vystymąsi, pastebės žalingus įpročius (piršto čiulpimą), mokins taisyklingos burnos higienos. Vaikas turi žinoti, kas jam daroma, tuomet jaustis saugus, ir, esant reikalui atlikti gydymą, sekantį kartą nejaus baimės.

Rokomendacijos, planuojant vizitą pas odontologą:

  • Vizitas turėtų būti pirmoje dienos pusėje, kai vaikas pailsėjęs ir linkęs bendradarbiauti.
  • Neparodykite savo paties pykčio ar baimių. Vaikai linkę perimti emocijas.
  • Niekada nenaudokite vizito pas odontologą kaip bausmės.
  • Nebarkite vaiko.
  • Kalbėkitės su vaiku, kad eisite pas odontologą, papasakokite, kas bus daroma.

 

Aukite sveiki!

Greita šypsena

Kūdikiui dantis privalome valyti vos tik jiems išdygus, maždaug nuo 6 mėnesių amžiaus. Dar geriau, jei pradėsime pratinti kūdikį prie burnos higienos prieš išdygstant pirmajam dantukui, atlikdami dantenų masažą drėgnu vatos gabalėliu ar specialiu antpirščiu. “Tai burnos higienos įgūdžių formavimo pradžia, kuomet padedami pamatai ateičiai!“, – sako V. Valantiejienė.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog kas antras trimetis turi sugedusių dantų. Tai reiškia, kad vaikas turi sugedusių dantų vos tik spėjus išdygti visiems 20 pieninių dantų. Dėl savo struktūros pieniniai dantys yra greičiau pažeidžiami negu nuolatiniai ir reikalauja atidžios priežiūros. Kitaip pieniniai dantys bus pažeisti, atsiras komplikacijos. Juk paskutiniai pieniniai dantys iškrenta tik vaikams sulaukus 12 metų. Iki tol pieniniai dantys atlieka labai svarbų vaidmenį.

 

Neretai pasitaiko tėvelių, manančių, kad pieniniai dantukai nėra tokie reikšmingi, nes jie vis tiek iškris. Tačiau šis požiūris neteisingas. Pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį, palaiko žandikauli taisyklingoje padėtyje sukandus. Tai užtikrina normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys leidžia nuolatiniams dantims laiku išdygti ir formuotis taisyklingam nuolatiniam sąkandžiu. Taip pat, po kiekvienu pieniniu dantimi yra  nuolatinio danties užuomazga. Jei pažeistas pieninis dantis  negydomas, patekusi infekcija gali pakenkti nuolatinio danties užuomazgai, sutrikdyti jos vystymąsi bei dygimą. Jie užtikrina, kad kiekvienas nuolatinis dantis turės pakankamai vietos žandikaulyje, todėl negydomi ir per anksti prarasti pieniniai dantys veda prie netaisyklingo nuolatinio sąkandžio formavimosi, ortodontinių problemų.

Kokybiškai dantų priežiūrai svarbu tiek dantų šepetėlis, tiek kokybiška dantų pasta ar kitos priemonės, tačiau esminis dėmesys turi būti teikiamas taisyklingiems valymo judesiams ir kruopštumui. Beje, nepamirškime sveikos mitybos, nuo kurios priklauso bendrinė viso mūsų organizmo sveikata.

Lietuvoje vis dar trūksta prevencinių programų, kurios darželiuose ir mokyklose mokytų vaikus tinkamos dantų priežiūros. Todėl tai, ar vaikai tinkamai prižiūrės dantis, priklauso beveik vien tik nuo jų tėvų. Deja, ne visi tėvai patys žino, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, ir neperduoda gerų įpročių savo vaikams.

Taip pat reikia suvokti, kad 5 metų vaikai dar nepajėgūs tinkamai išsivalyti ir išsiskalauti dantų patys. “Ikimokyklinio ir ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikams dantis privalo valyti tėvai“, – sako V. Valantiejienė.

Daugumai tėvų iškyla klausimas, kada vesti vaiką pas odontologą pirmą kartą. Tai turėtų įvykti iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų. Pirmojo vizito metu turėtų vaikas būti tik supažindinamas su klinikos aplinka, gydytoju odontologu, naudojamais instrumentais, bet, jokiu būdu, tai negali būti skaudančio danties gydymas! Odontologas patikrins vaiko burnos ertmę, įvertins augimą ir vystymąsi, pastebės žalingus įpročius (piršto čiulpimą), mokins taisyklingos burnos higienos. Vaikas turi žinoti, kas jam daroma, tuomet jaustis saugus, ir, esant reikalui atlikti gydymą, sekantį kartą nejaus baimės.

Rokomendacijos, planuojant vizitą pas odontologą:

  • Vizitas turėtų būti pirmoje dienos pusėje, kai vaikas pailsėjęs ir linkęs bendradarbiauti.
  • Neparodykite savo paties pykčio ar baimių. Vaikai linkę perimti emocijas.
  • Niekada nenaudokite vizito pas odontologą kaip bausmės.
  • Nebarkite vaiko.
  • Kalbėkitės su vaiku, kad eisite pas odontologą, papasakokite, kas bus daroma.

 

Aukite sveiki!

Bemetalė keramika

Kūdikiui dantis privalome valyti vos tik jiems išdygus, maždaug nuo 6 mėnesių amžiaus. Dar geriau, jei pradėsime pratinti kūdikį prie burnos higienos prieš išdygstant pirmajam dantukui, atlikdami dantenų masažą drėgnu vatos gabalėliu ar specialiu antpirščiu. “Tai burnos higienos įgūdžių formavimo pradžia, kuomet padedami pamatai ateičiai!“, – sako V. Valantiejienė.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog kas antras trimetis turi sugedusių dantų. Tai reiškia, kad vaikas turi sugedusių dantų vos tik spėjus išdygti visiems 20 pieninių dantų. Dėl savo struktūros pieniniai dantys yra greičiau pažeidžiami negu nuolatiniai ir reikalauja atidžios priežiūros. Kitaip pieniniai dantys bus pažeisti, atsiras komplikacijos. Juk paskutiniai pieniniai dantys iškrenta tik vaikams sulaukus 12 metų. Iki tol pieniniai dantys atlieka labai svarbų vaidmenį.

 

Neretai pasitaiko tėvelių, manančių, kad pieniniai dantukai nėra tokie reikšmingi, nes jie vis tiek iškris. Tačiau šis požiūris neteisingas. Pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį, palaiko žandikauli taisyklingoje padėtyje sukandus. Tai užtikrina normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys leidžia nuolatiniams dantims laiku išdygti ir formuotis taisyklingam nuolatiniam sąkandžiu. Taip pat, po kiekvienu pieniniu dantimi yra  nuolatinio danties užuomazga. Jei pažeistas pieninis dantis  negydomas, patekusi infekcija gali pakenkti nuolatinio danties užuomazgai, sutrikdyti jos vystymąsi bei dygimą. Jie užtikrina, kad kiekvienas nuolatinis dantis turės pakankamai vietos žandikaulyje, todėl negydomi ir per anksti prarasti pieniniai dantys veda prie netaisyklingo nuolatinio sąkandžio formavimosi, ortodontinių problemų.

Kokybiškai dantų priežiūrai svarbu tiek dantų šepetėlis, tiek kokybiška dantų pasta ar kitos priemonės, tačiau esminis dėmesys turi būti teikiamas taisyklingiems valymo judesiams ir kruopštumui. Beje, nepamirškime sveikos mitybos, nuo kurios priklauso bendrinė viso mūsų organizmo sveikata.

Lietuvoje vis dar trūksta prevencinių programų, kurios darželiuose ir mokyklose mokytų vaikus tinkamos dantų priežiūros. Todėl tai, ar vaikai tinkamai prižiūrės dantis, priklauso beveik vien tik nuo jų tėvų. Deja, ne visi tėvai patys žino, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, ir neperduoda gerų įpročių savo vaikams.

Taip pat reikia suvokti, kad 5 metų vaikai dar nepajėgūs tinkamai išsivalyti ir išsiskalauti dantų patys. “Ikimokyklinio ir ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikams dantis privalo valyti tėvai“, – sako V. Valantiejienė.

Daugumai tėvų iškyla klausimas, kada vesti vaiką pas odontologą pirmą kartą. Tai turėtų įvykti iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų. Pirmojo vizito metu turėtų vaikas būti tik supažindinamas su klinikos aplinka, gydytoju odontologu, naudojamais instrumentais, bet, jokiu būdu, tai negali būti skaudančio danties gydymas! Odontologas patikrins vaiko burnos ertmę, įvertins augimą ir vystymąsi, pastebės žalingus įpročius (piršto čiulpimą), mokins taisyklingos burnos higienos. Vaikas turi žinoti, kas jam daroma, tuomet jaustis saugus, ir, esant reikalui atlikti gydymą, sekantį kartą nejaus baimės.

Rokomendacijos, planuojant vizitą pas odontologą:

  • Vizitas turėtų būti pirmoje dienos pusėje, kai vaikas pailsėjęs ir linkęs bendradarbiauti.
  • Neparodykite savo paties pykčio ar baimių. Vaikai linkę perimti emocijas.
  • Niekada nenaudokite vizito pas odontologą kaip bausmės.
  • Nebarkite vaiko.
  • Kalbėkitės su vaiku, kad eisite pas odontologą, papasakokite, kas bus daroma.

 

Aukite sveiki!

Šiomis dienomis, kai estetika vaidina labai svarbų vaidmenį formuojant mūsų įvaizdį, ypatingas dėmesys skiriamas subtiliam grožiui. Kas tai? Ar tikrai gražu tai, kas krenta į akis, vos pažvelgus į veidą? Ar tikrai kalbėdami su žmogumi turime matyti tik dideles lūpas ar nenatūraliai baltus dantis? Šiandien sutinkame vis daugiau pacientų, norinčių netobulai atrodančių dantų, bet tobulai atlikto darbo.

Kas daro žmogų patraukliu?“,- svarsto V.Valantiejienė. „Tai ne tobula simetrija. Juk simetriškų žmonių nebūna. Patrauklumas – tai tobulai atrodančios netobulos detalės, harmoningai įsiliejančios į visą kūną.

Dar neseniai dantys buvo grubiai sušlifuojami, restauracijos gana didelės ir storos, tačiau šiai dienai, turėdami kokybiškas medžiagas, mes kiek galime labiau stengiamės išsaugoti natūralius danties audinius. Bemetalė keramika jau ypatingai tvirta net būdama 0.3 mikronų storio, o estetinės savybės nepriekaištingos.

Netolimoje praeityje buvo kopijuojamos JAV žvaigždės su baltais, lyg pianino klavišai vienodais dantimis, šaukte šaukiančiais:”Žiūrėkite, kiek aš už juos sumokėjau!” Tačiau tiek JAV, tiek Europoje pacientų skonis kinta. Šiandienos pacientai vis labiau nori kuo natūraliau atrodančių dantų. Tai turi būti šypsenos, maksimaliai atitinkančios estetinius šypsenos kriterijus, dantys šviesūs ir išraiškingi, tačiau atrodantys kuo natūraliau. Ne paskutinėje vietoje lieka įvairios spalvų variacijos, skaidresni kandamieji kraštai, įtrūkimai, ne tobulai lygūs kraštai ar nedideli dantų pasisukimai, paviršiaus dėmelės ir nelygus reljefas.

Pagaminti labai baltus matinius, idealiai vienodus dantis mums pakankamai paprasta, tačiau visiškai kita situacija, kai restauruojame kelis ar net vieną priekinį dantį, o greta – nuosavi. Idealiai atkartoti natūralaus danties vaizdą neretai tampa iššūkiu tiek gydytojui odontologui-ortopedui, tiek dantų technologui. Todėl tik patirtis ir profesionalumas įgalina patenkinti net išrankiausių pacientų lūkesčius.

Kartą viena pacientė man pasakė: “Aš nenoriu, kad man pagaminti nauji dantys atrodytų kaip kažkieno kito dantys mano burnoje. Aš noriu, kad jie atrodytų taip, tarsi būčiau turėjusi juos visą gyvenimą.

Tiesa, kiek žmonių, tiek nuomonių. Kiekvieno mūsų grožio suvokimas skirtingas. Todėl mūsų komandos pareiga pajausti, ko reikia mūsų pacientui, kad jaustųsi gražus ir patenkintas savo išvaizda.

 

Kūdikiui dantis privalome valyti vos tik jiems išdygus, maždaug nuo 6 mėnesių amžiaus. Dar geriau, jei pradėsime pratinti kūdikį prie burnos higienos prieš išdygstant pirmajam dantukui, atlikdami dantenų masažą drėgnu vatos gabalėliu ar specialiu antpirščiu. “Tai burnos higienos įgūdžių formavimo pradžia, kuomet padedami pamatai ateičiai!“, – sako V. Valantiejienė.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog kas antras trimetis turi sugedusių dantų. Tai reiškia, kad vaikas turi sugedusių dantų vos tik spėjus išdygti visiems 20 pieninių dantų. Dėl savo struktūros pieniniai dantys yra greičiau pažeidžiami negu nuolatiniai ir reikalauja atidžios priežiūros. Kitaip pieniniai dantys bus pažeisti, atsiras komplikacijos. Juk paskutiniai pieniniai dantys iškrenta tik vaikams sulaukus 12 metų. Iki tol pieniniai dantys atlieka labai svarbų vaidmenį.

 

Neretai pasitaiko tėvelių, manančių, kad pieniniai dantukai nėra tokie reikšmingi, nes jie vis tiek iškris. Tačiau šis požiūris neteisingas. Pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį, palaiko žandikauli taisyklingoje padėtyje sukandus. Tai užtikrina normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys leidžia nuolatiniams dantims laiku išdygti ir formuotis taisyklingam nuolatiniam sąkandžiu. Taip pat, po kiekvienu pieniniu dantimi yra  nuolatinio danties užuomazga. Jei pažeistas pieninis dantis  negydomas, patekusi infekcija gali pakenkti nuolatinio danties užuomazgai, sutrikdyti jos vystymąsi bei dygimą. Jie užtikrina, kad kiekvienas nuolatinis dantis turės pakankamai vietos žandikaulyje, todėl negydomi ir per anksti prarasti pieniniai dantys veda prie netaisyklingo nuolatinio sąkandžio formavimosi, ortodontinių problemų.

Kokybiškai dantų priežiūrai svarbu tiek dantų šepetėlis, tiek kokybiška dantų pasta ar kitos priemonės, tačiau esminis dėmesys turi būti teikiamas taisyklingiems valymo judesiams ir kruopštumui. Beje, nepamirškime sveikos mitybos, nuo kurios priklauso bendrinė viso mūsų organizmo sveikata.

Lietuvoje vis dar trūksta prevencinių programų, kurios darželiuose ir mokyklose mokytų vaikus tinkamos dantų priežiūros. Todėl tai, ar vaikai tinkamai prižiūrės dantis, priklauso beveik vien tik nuo jų tėvų. Deja, ne visi tėvai patys žino, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, ir neperduoda gerų įpročių savo vaikams.

Taip pat reikia suvokti, kad 5 metų vaikai dar nepajėgūs tinkamai išsivalyti ir išsiskalauti dantų patys. “Ikimokyklinio ir ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikams dantis privalo valyti tėvai“, – sako V. Valantiejienė.

Daugumai tėvų iškyla klausimas, kada vesti vaiką pas odontologą pirmą kartą. Tai turėtų įvykti iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų. Pirmojo vizito metu turėtų vaikas būti tik supažindinamas su klinikos aplinka, gydytoju odontologu, naudojamais instrumentais, bet, jokiu būdu, tai negali būti skaudančio danties gydymas! Odontologas patikrins vaiko burnos ertmę, įvertins augimą ir vystymąsi, pastebės žalingus įpročius (piršto čiulpimą), mokins taisyklingos burnos higienos. Vaikas turi žinoti, kas jam daroma, tuomet jaustis saugus, ir, esant reikalui atlikti gydymą, sekantį kartą nejaus baimės.

Rokomendacijos, planuojant vizitą pas odontologą:

  • Vizitas turėtų būti pirmoje dienos pusėje, kai vaikas pailsėjęs ir linkęs bendradarbiauti.
  • Neparodykite savo paties pykčio ar baimių. Vaikai linkę perimti emocijas.
  • Niekada nenaudokite vizito pas odontologą kaip bausmės.
  • Nebarkite vaiko.
  • Kalbėkitės su vaiku, kad eisite pas odontologą, papasakokite, kas bus daroma.

 

Aukite sveiki!

Ar žinote, kad gana dažnai pastovus varginantis galvos skausmas efektyviau gali būti gydomas odontologo nei Jūsų šeimos gydytojo? Galvos skausmą gali sukelti daug veiksnių, taip pat skiriasi ir jo intensyvumas. Dažnas stiprus galvos skausmas gali neigiamai įtakoti Jūsų gyvenimo kokybę. Todėl, jei Jus gydantis šeimos gydytojas neberanda skausmo priežasties, turėtumėte kreiptis į gydytoją odontologą,- ji gali slypėti burnoje.

 

Kas veido ir žandikaulių sistemoje gali sukelti galvos skausmą?

Dauguma šios srities galvos skausmų vadinami “įtampos” skausmais, nes juos sukelia veido, kramtomųjų ar kaklo raumenų įtampa. Įtampą gali lemti netaisyklingas sąkandis, susiformavęs dėl seniau taikyto dantų gydymo, ortodontinio gydymo ar protinių dantų dygimo. Esant netaisyklingam sukandimui, kramtomieji dantų paviršiai kontaktuoja tarpusavyje netaisyklingai. Tai ilgainiui sukelia kramtomųjų raumenų disbalansą, vienų funkciją perima kiti (kuriems lengviau). Raumenys, neprisitaikę atlikti jiems tenkančio darbo, yra perkraunami, jų nuovargis sukelia skausmą, kuris keliauja į galvą ir pasireiškia galvos skausmu.

Kas yra “iradijuojantis” skausmas?

Iradijuojantis (keliaujantis) skausmas gali būti sunkiai diagnozuojamas. Dėl sudėtingos galvos srities nervų struktūros, skausmas juntamas galvoje, nors jį sukelianti priežastis yra už kaukolės ribų. Todėl dažnai pacientai ir gydytojai ieško priežasties skausmo vietoje, o ne ten, kur ji slypi.

Bruksizmas ir temporomandibuliniai sutrikimai

Tai problemos, galinčios lemti galvos skausmą. Temporomandibuliniai sutrikimai išsivysto dėl kramtomosios sistemos problemų, žandikaulius supančių raumenų disbalanso ir 99% atvejų tai lemia sąnario pažeidimus. Sudirginti temporomandibulinę sistemą gali ir trauma, perilgas ar perdidelis išsižiojimas. Todėl, jei jaučiamas dažnas spragsėjimas sąnaryje bei patyrėte traumą galvos srityje, turėtumėte pasitikrinti pas gydytoją odontologą.

Bruksizmas (griežimas dantimis) taip pat dažna galvos skausmų priežastis. Dantų griežimas sukelia nuolatinę raumenų įtampą, jie pervargsta, todėl jaučiamas skausmas. Todėl, jei jaučiate galvos skausmą tik atsikėlę ryte, gali būti, kad griežiate dantimis.

Žinoma, galvos skausmus gali sukelti karieso pažeisti dantys, ūminiai ir lėtiniai uždegiminiai židiniai prie dantų šaknų, sinusitai ir kt. infekciniai procesai burnoje.

Ar žinote, kad gana dažnai pastovus varginantis galvos skausmas efektyviau gali būti gydomas odontologo nei Jūsų šeimos gydytojo? Galvos skausmą gali sukelti daug veiksnių, taip pat skiriasi ir jo intensyvumas. Dažnas stiprus galvos skausmas gali neigiamai įtakoti Jūsų gyvenimo kokybę. Todėl, jei Jus gydantis šeimos gydytojas neberanda skausmo priežasties, turėtumėte kreiptis į gydytoją odontologą,- ji gali slypėti burnoje.

Kas veido ir žandikaulių sistemoje gali sukelti galvos skausmą?

Dauguma šios srities galvos skausmų vadinami “įtampos” skausmais, nes juos sukelia veido, kramtomųjų ar kaklo raumenų įtampa. Įtampą gali lemti netaisyklingas sąkandis, susiformavęs dėl seniau taikyto dantų gydymo, ortodontinio gydymo ar protinių dantų dygimo. Esant netaisyklingam sukandimui, kramtomieji dantų paviršiai kontaktuoja tarpusavyje netaisyklingai. Tai ilgainiui sukelia kramtomųjų raumenų disbalansą, vienų funkciją perima kiti (kuriems lengviau). Raumenys, neprisitaikę atlikti jiems tenkančio darbo, yra perkraunami, jų nuovargis sukelia skausmą, kuris keliauja į galvą ir pasireiškia galvos skausmu.

Kas yra “iradijuojantis” skausmas?

Iradijuojantis (keliaujantis) skausmas gali būti sunkiai diagnozuojamas. Dėl sudėtingos galvos srities nervų struktūros, skausmas juntamas galvoje, nors jį sukelianti priežastis yra už kaukolės ribų. Todėl dažnai pacientai ir gydytojai ieško priežasties skausmo vietoje, o ne ten, kur ji slypi.

Bruksizmas ir temporomandibuliniai sutrikimai

Tai problemos, galinčios lemti galvos skausmą. Temporomandibuliniai sutrikimai išsivysto dėl kramtomosios sistemos problemų, žandikaulius supančių raumenų disbalanso ir 99% atvejų tai lemia sąnario pažeidimus. Sudirginti temporomandibulinę sistemą gali ir trauma, perilgas ar perdidelis išsižiojimas. Todėl, jei jaučiamas dažnas spragsėjimas sąnaryje bei patyrėte traumą galvos srityje, turėtumėte pasitikrinti pas gydytoją odontologą.

Bruksizmas (griežimas dantimis) taip pat dažna galvos skausmų priežastis. Dantų griežimas sukelia nuolatinę raumenų įtampą, jie pervargsta, todėl jaučiamas skausmas. Todėl, jei jaučiate galvos skausmą tik atsikėlę ryte, gali būti, kad griežiate dantimis.

Žinoma, galvos skausmus gali sukelti karieso pažeisti dantys, ūminiai ir lėtiniai uždegiminiai židiniai prie dantų šaknų, sinusitai ir kt. infekciniai procesai burnoje.